Negaliu jo ignoruoti.. neišeina! Gal išeitų, jei Jis retkarčiais neprisimintų, kad TURI tokią nuotaką... Tikrąja to žodžio prasme - TURI. Tik aš niekada Jo neturėjau... So, kam Jis reguliariai papila druskos ant vis dar kraujuojančios žaizdos?..
Veltui šeštadienį važiavau... Dabar visą savaitę, jei ne ilgiau, graušiu save, o mintyse dominuos tik Jis vienas. Ir vėl sedėsiu kaip ant adatų, svarstydama: o gal dar praeitį galima sugrąžinti. Bet ne, praeities nenoriu! Nenoriu Jo tokio, koks buvo. Bet žmonės nesikeičia, Jis nepasikeis. Aš ir toliau busiu Jam žaisliukas, dėl to turiu Jį pamiršti, išbraukti iš savo gyvenimo taip lyg Jo niekada ir nebuvo. Turiu.., bet negaliu.. Per daug myliu.