Gerklė vis dar stipriai skauda. Mažiau, bet stipriai. Dabar bent jau neberekiu iš skausmo, netyčia ar tyčia prarijusi seilę. Gydytoja pratesė nedarbinguma iki 13 d. Ir kaip aš taip žiauriai sugebėjau susirgti??? Ir mano PC serga :( GErai, kad yra draugų iš kurių galima pasiskolinti kompą, kitaip iš nuobodulio čia namie sedėdama numirčiau.. Liūdnas savaitgalis laukia.. o praitą penktadienį buvau su simpatija Druskininkuose.
Nežinau kas jame tokio yra, bet širdutė labai linksta prie jo, ir ne tik širdutė.. :)) Gryžusi iš Druskininkų net buvau pradėjusi svaigti, kad įsimylejau. Tikrai, man daug nereikia, kad įsimylečiau.. tik vieno romantiško vakaro :)
Bet jis tikrai labai mielas - šmaikštus, kultūringas, tikras džentelmenas (nors jie visi pradžioje tokiais apsimeta). Oj, dar pedantas :) nors tokia savybė mane paprastai erzina, bet kai pamačiau, kaip jis gražiai pakabino mano rūbus :) privertė nusišypsoti. Keistas jis savotiškai, bet taip pat savotiškai ir žavus. Ir dar jis labai rūpestingas. Miela. Bet mano šitos rašliavos pradėjo linkti sarkastiškon pusėn. Nesuprantu. Po Druskininkų tikrai jaučiausi nerealiai pakylėta, o dabar.. nepraejo savaite, kai jo nemačiau, o jaučiuosi taip lyg jis man visai net nerūpi. Istorija kartojasi, kaip su Eimantu. Su juo būdavo faina, bet be jo irgi nesijaučiau nefainai. Panašu, kad tikrai esu bejausmė, lyg man niekas nerūpėtų tik kad esamu laiku būtų linksma, nekreipian dėmesio į kitų žmonių jausmus. Visai kaip Kristė. Na ta mergaitė... tikrai galėčiau pavadinti "au au". Net pati nustebau, kad iš tikro būna tokių moterų. Na bet ir aš negeresnė, tik skirtumas, kad neturiu vaiko ir sugyventinio, kuriam pamelavus neva važiuoju į mokymus, išvažiuočiau su nepažystamais vaikinais į Druskininkus.
Visai nebe į tema rašinėju. Norėjau ką nors gražaus ir romantiško parašyti apie simpatiją, o gavosi kaip visada.
Susierzinau!
Na jo, dar šiandien kažkodėl prisiminiau draugus iš Men'sFactory. Alexas ryškiai priporino apie mane Mirakui, nes taip keistai nutilo.. bet man dėl to tik geriau. Tik gal šiek tiek nostalgija užėjo, prisiminus karštoj vonioj karštus kūnus. Ech... ir ačiū Dievui, kad tie laikai baigėsi. Dabar tik vieno meldžiu, kad iš mano smegenėlių būtų ištrinti visi prisiminimai susiję su tais žmonėmis. Juk toliau privalau gyventi ir judėti į priekį savarankiškai, be praeities.
Eimantas teisus buvo, pasitikėti ir tikėtis supratimo iš kito negalima. Galima pasikliauti tik savimi. Kodėl aš tada taip stengiausi nuginčyti jo žodžius?? Ak taip, tas žaidimas - moteris visada teisi ir su ja ginčytis beprasmiška... Pasirodo moteris klydo. Ką gi, iš klaidų mokomės ir tobulejam.
Dar vienas pastebėjimas šią niūrią naktį - velnio nuotaka - istorija, to nebėra.
Nuotakos, kuri prisiekinėjo visada mylėti švelnutį Romą, nebėra. Sunku paaiškinti kodėl taip staigiai, bet viskas sprogo, kaip muilo burbulas. Po šitiek metų... staiga viskas dingo... keista labai.
Nežinau su kuo tai susiję.
Gal su Eimanto spyriu man į "šikną" praitų metų paskutinę dieną, kai supratau, kad vyrams nieko nėra šventa ir jie taip lengvai gali apmauti ir įskaudinti moterį, net per savo gimtadienį, ir visa tai po krūvos gražiausių žodžių... Jie taip lengvai moka meluoti :) reikia pasimokyti iš jų..
O gal tai Alexo, kurį kažkada laikiau tikrai brangiu žmogum ir draugu, dėl kurio net naktį būčiau galėjusi atsikelti, jei jam reikėtų pagalbos, išdavystės. Maniau jis geriausias draugas, o jis pasirodo šiknius. Geriausi draugai negali tylėti matydami, kaip draugai įtraukiami į aferas su vedusiu vyru. IŠVADA: net geriausiais draugais negalima pasitikėti. che che..
O gali būti kad tai pats Romas, mūsų paskutinio susitikimo metu, grąžino man mano širdutę, kurią kažkada taip nerūpestingai ir patikliai atidaviau tam žmogui. Viskas baigės, o aš daugiau niekam nebeatversiu ir nieko nebeįsileisiu į širdį.
Mane vis dažniau apima nuojauta, kad kažką aš darau ne taip... gyvenu ne taip, kaip turėčiau.
Kraustausi iš proto!!! 
Ir vėl jis nudūmė į pailgį. O aš vėl pradedu jo ilgėtis.....
Nu ką aš galiu pasakyti....? Įsimylėjau. Nors ir negalima buvo. Uždraustas vaisius visada saldesnis.
