Naujas gyvenymas...

Jau kelintą kartą.. Tai gali tapi ir įpročiu, pastoviai keisti ir pradėti gyvenima iš naujo...
Šį kartą pokyčiai - persikraustymas pas mažių. Na net nežinau, ar tai galima pavadinti persikraustimu.., bet bandom jau savaitę gyventi jo namuose. Kažkas gaunasi, kažkas nelabai..., bet kiekvieną kartą jei iškyla konfliktai, jaučiu, kad negalėsiu gyventi be jo... taigi...

O dėl gyvenimo jo namuose - man sunku, man reikia laiko (įdomu kiek) priprasi prie aplinkos, kurioje jaučiuosi atstumta, svetima, o ir mintys, kad jis bet kada gali pasakti - susikrauk daigtus, sukasi galvoje. Jo namai - jo taisyklės. Neturėtų taip būti, bet aš kol kas taip jaučiuosi :( turbūt reikia laiko...