Paskutinė pavasario diena

Ir vėl jis nudūmė į pailgį. O aš vėl pradedu jo ilgėtis.....

Ketvirtadienio vakarą praleidom kartu, užmigom kartu, kėlėmės kartu ir net į darbą važiavom kartu, vos ne kaip vyras ir žmona.

Pasiilgau... o pamerkta jo rožytė man primena apie jį ir pačius švelniausius bučinius pasaulyje.

Penktadienį aš tūsinausi klube su Agne. Šiandien jis tūsinasi su žmona. Taip užsitūsino, kad dar ir šiandien tęsiasi jų linksmybės. Ir net apie mane pamiršo. Nu ir gerai. Reikia nutraukti santykius, vėliau bus tik sunkiau. Nors ir dabar jau nelengva... skauda... ir norisi verkti...

Super relaxas Villoje Alicante. Nors ne tuose baseinuose ir pirtyse esmė. Esmė tame, kad praleidau laika su Mažium. Ir kodėl jis? Todėl kad man reikėjo tokio dėmesio, kokį moka rodyti jis. Todėl ir įsimylėjau.. Nors žinau kad po kelių savaičių ar mėnesių šitas dėmesys sumažės, gal ir visai išnyks. Bet man tai gera su juo dabar. Kiekvieną kartą, kai mums reikia atsisveikinti, man taip sunku ;( nenoriu jo paleisti iš savo rankų. Toks jausmas, kai jis su manim, daugiau nieko nereikia.

Žinau kad taip negalima elgtis, bet tame žmoguje radau kažką, ko prarasti nenoriu. Nors ir mes labai skirtingi ir greičiausiai kartu nebūsim, bet nenoriu jo paleisti.

Nu ką aš galiu pasakyti....? Įsimylėjau. Nors ir negalima buvo. Uždraustas vaisius visada saldesnis.

Koks vis dėl to gyvenimas sudėtingas. Kodėl neatsiranda toks fainas žmogus, su kuriuo būtų taip paprasta ir linksma leisti laiką, kaip su Mažium :) tik dar viena smulkmena - kad nebūtų vedęs..

Pamečiau galvą dėl jo... Ir tai po trijų savaičių pažinties.